Nors nemažai kalbama apie Lietuvos inovacijų rodiklius bei pakilimus reitinguose, tačiau vis dar ginčyjamasi kas yra inovacija ir kodėl jos yra verslo bei viešojo sektoriaus gyvavimo eliksyras? Ar suvokiame inovatyvaus požiūrio tikrąją naudą organizacijoms ir kodėl sustabarėjusios valstybinės struktūros vis dar „buksuoja“ bendradarbiavimo kelyje su verslu? Kokios yra tikrosios verslo ir mokslo partnerystės kliūtys, bei kaip išjudinti šią veiklą pasitelkiant geruosius praktikos pavyzdžius? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsako verslo atstovai, turintys daugiametę patirtį darbe su viešojo sektoriaus organizacijomis.

Verslininkas Ilja Laurs teigia, kad nors privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo nesėkmės Lietuvoje analizuojamos jau daugiau nei dešimtmetį, vis dar nepasiekiama verslo ir mokslo simbiozės tikslo. Viešasis sektorius skelbia pasiruošęs bendradarbiauti su verslu, tačiau ar yra atsižvelgiama į verslo poreikius? Ar užsakomojo darbo, ar projekto vykdymo su verslu inicijavimo procesas viešajame sektoriuje yra maksimaliai optimizuotas operatyvumo link? Vis dėlto, praktika rodo, jog iki šiol sistema veikia labai lėtai. Kadangi verslas laukti negali, viešosios organizacijos praranda galimas pajamas. I. Laurs nuomone, bendradarbiavimas neįvyksta dėl  nepakankamos vadovavimo lyderystės, kadangi būtent ji yra pagrindinis sėkmės faktorius. Kalbant apie organizacijų ilgaamžiškumo rinkose užtikrinimą, inovatyvus požiūris vadovavime ir inovacijų diegimas kuriamuose rezultatuose (produktuose/paslaugose) – privaloma sąlyga, nes kitaip organizacijų „mirtis“ yra neišvengiama. Kai verslas nėra remiamas valstybės, inovacijų diegimas yra aiškus ir taikomas. Su viešuoju sektoriumi yra kitaip: ne visi suinteresuoti kažką keisti biurokratiniuose aparatuose, yra lyderystės stoka, atsakomybės baimė ir inovacijų naudos suvokimo spraga – mano Ilja Laurs.

Naują požiūrį į vadovavimą taiko toli gražu ne visos viešojo sektoriaus institucijos, netgi turinčios Inovacijų ir (ar) technologijų perdavimo padalinius. Nusistovėjusius procesus pakeisti naujais ar pagerintais pasiryžta vienetai – patirtimi dalinasi Lidija Kraujalienė, Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos Tarybos pirmininkė. Norint tapti pažangia institucija ir įgyti konkurencinį pranašumą, yra būtinos investicijos į inovacijas, paremtas stipria vadovų lyderyste. Pavyzdžiui, investicijos į naujus technologinius sprendimus, optimizuojant ir palengvinant darbų vykdymą, taupant išteklius arba diegiant naują požiūrį į organizacijos veiklos modelį, motyvacinę sistemą, marketingo strategiją, biurokratinių žingsnių procesuose mažinimą. „Taikant inovatyvų mąstymą, skiepijant inovacijų kultūrą viešajame sektoriuje, verslo ir mokslo valorizacijos rezultatai būtų aiškiai matomi, o ne imituojami“, – teigia L. Kraujalienė.

Dr. Artūras Jakubavičius, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas mano, kad „nors Lietuvoje egzistuoja praktiškai visi inovacijų ekosistemos elementai, tačiau inovacijų plėtrai, grįstai mokslo ir verslo sinergija, trukdo pasiryžimo ir suvokimo apie inovacijų naudą ir jų plėtojimo paskatų galimybes stoka“. Inovacijoms kurti ir diegti, plėtojant mokslo ir verslo bendradarbiavimą, Lietuvoje sukurtos įvairios inovacijų paramos ir finansavimo priemonės, kurios padeda įmonėms minimizuoti inovacinės veiklos riziką kuriant inovatyvius produktus ir paslaugas. „Egzistuojantys instrumentai įmonėms suteikia galimybes pasinaudoti mokslo intelektu bei kurti pridėtinę naudą sau ir rinkai, tačiau vis dar yra didelis neišnaudotas potencialas, kuris, galbūt, atsiranda dėl informacijos stokos“, – svarsto dr. A. Jakubavičius.

„Verslo Angelų fondas I ir II“ vadovaujantis partneris Arvydas Strumskis, turintis daugiau nei 15 m. investavimo į verslų vystymą patirties, pažymėjo, jog rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai investuoja į naujas idėjas žinodami, jog iš 10 startuolių, ko gero, pasiteisins tik vienas, tačiau tas vienas sėkmingas startuolis atneš tiek naudos ir investicijų grąžos sau ir investuotojui, kad atpirks kitų investicijų nuostolius. Be abejonės, jauni verslai turi būti lydimi verslo procesus išmanančių vadovų ir specialistų, kurie savo konsultacijomis ir pagalba strategiškai padeda išvystyti ir išauginti sėkmingą veiklą. Nauda yra akivaizdi, ką patvirtina pasaulinė patirtis ir sėkmės istorijos. Nesėkmės ir abejonių virtinė yra laimingos sėkmės istorijos pradžia. Apskritai, sėkmė ateina tik tada, kai baigiasi nesėkmės. O tam reikia ir laiko, ir resursų, ir patirtį turinčių partnerių.

„Siekdamos parduoti ar pristatyti savo paslaugas, sukurtas technologijas ar tiesiog rasti partnerių, investuotojų, organizacijos turėtų turėti tam skirtą marketingo strategiją. Deja, kalbant apie viešojo sektoriaus organizacijas, pažymėtina, jog pastarosios mažiausiai dėmesio skiria marketingo veiksmams, kas tampa vangaus inovacijų proveržio bei mokslo-verslo bendradarbiavimo viena iš kertinių priežasčių“ – patirtimi dalinosi Saulius Kromalcas, UAB „Modulit Solutions“ pardavimų ir marketingo vadovas. Dėl mažai suprantamos ir nepakankamai iškomunikuotos inovacijų naudos, nėra sukurtų patrauklių, lengvai randamų, paslaugas ir galimybes pristatančių, platformų. Mažiausiai lėšų yra skiriama kuriamų technologijų viešinimui ir pristatymui (straipsnių, pasaulinių parodų, ar

gerosios praktikos vizitų pavidalu) – teigia S. Kromalcas.

Kartais iki sėkmingo verslo ir mokslo bendradarbiavimo trūksta tik paruošto vertės pasiūlymo. Verslui reikia pateikti kiekvienam suvokiama ir paprasta žmonių kalba siūlomos technologijos esmę, jos pritaikomumą, naudą ir vertę. Viešasis sektorius jau mokosi tai daryti. Pavyzdžiui, VU Gyvybės mokslų centras turi gerų mokslo-verslo bendradarbiavimo istorijos užuomazgų. Technologijų perdavimas vyksta, tačiau ne taip greitai ir plačiai. „Bendrai vertinant, viešajam sektoriui trūksta praktikos formuojant patrauklius vertės pasiūlymus išorei“, – mano Skirmantas Maulevičius, UAB „IfCon“ investicinės bankininkystės įmonės vadovas.

Inovacijų tema dažnai ir plačiai yra nagrinėjama, tačiau vis dar susiduriama su klausimais, kurie organizacijas sulaiko nuo inovacijų kūrimo. Nors valdžios institucijų yra raginama inovacijų kūrimui bei vystymuisi naudotis partneryste, verslo ir viešojo sektorių bendradarbiavimu, tačiau, susiduriama su nemenkais iššūkiais, kurių dalis ir buvo aptarti šiame straipsnyje. Pastebint kylančius klausimus ir sekiant skatinti inovacijų kūrimą, organizuojamas pusės dienos seminaras „Inovacijų nauda verslui ir mokslui“, kurio metu savo srities profesionalai pateiks savo idėjas ir pasiūlymus, padedančius verslui ir viešajam sektoriui susikalbėti kuriant inovacijas.

Naudinga informacija:

Prof. Dr. Dalius Serafinas, Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos (LKVIA) prezidentas, ragina aktyviai naudotis didelį intelektinį potencialą ir patirtį sukaupusių LKVIA inovacijų ir kokybės ekspertų, glaudžiai dirbančių su privačiu ir viešuoju sektoriumi, žiniomis. Primename, jog 2017-09-22 konferencijoje Seime „Į vertę orientuotas valstybės valdymas: pokyčiai būtini jau dabar“, dalinomės patirtimi apie Valstybės valdymo esminių pokyčių vertę ir kainą bei teikėme siūlymus dėl akademinės bendruomenės įtraukimo į Lietuvos sisteminių ir strateginių problemų sprendimą, naujo požiūrio integravimo į viešojo sektoriaus organizacinę kultūrą. Kviečiame susipažinti su konferencijos rezoliucija ir įrašu. LKVIA aktyviai įsijungė į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) Tarybos veiklą, kurioje kuruoja smulkaus verslo ir mokslo bendradarbiavimo problematiką. Per pastaruosius kelerius metus buvo parengta ir 2018‑09‑17 Ministrui pirmininkui pristatyta socialinėmis inovacijomis grįsta Socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos (SOŽE) programa. 2018-08-19 SOŽE programa buvo pristatyta konferencijoje Seime. Konferencijos pabaigoje buvo pasirašytas memorandumas dėl SOŽE įgyvendinimo tarp SVV Tarybos, Pagyvenusių žmonių asociacijos, Mažų ir vidutinių ūkininkų asociacijos, Meno kūrėjų asociacijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos.