Kokybės vadybos magistro programos sėkmės laiptai
Interviu su programos vadovu profesoriumi Juozu Ruževičiumi
Baigiantis metams visuomet smagu prisiminti per metus nuveiktus darbus bei pasiektus tikslus. Šiemet Ekonomikos fakultete vyko kelių magistro programų tarptautinis auditas. Ekspertai iš D.Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Vengrijos ir Graikijos vertino studijų programų sandarą, studijų eigą, rezultatus, personalą, materialius išteklius ir programų vadybą. Geriausius rezultatus pasiekė kokybės vadybos programa – net 4 vertintos sritys gavo išskirtinį (labai gerą) ekspertų įvertinimą, o likusios 2 sritys įvertintos gerai. Remiantis audito išvadomis SKVC akreditavo šią programą maksimaliam šešerių metų laikotarpiui. Su programos vadovu profesoriumi Juozu RUŽEVIČIUMI žurnalistė Diana MIELIAUSKAITĖ diskutuoja apie programą, jos tobulinimo priemones, tarptautinių auditų reikšmę, rengiamus kokybės vadybos profesionalus ir kt.
Kokybės vadybos magistro programą užsienio ekspertai įvertino itin palankiai. Kaip užtikrinama šios programos tokia aukšta kokybė?
Magistro programos kokybės užtikrinimas yra sisteminis ir niekada nesibaigiantis procesas. Programos tobulinimo šaltinių spektras yra labai įvairus – tai ir dalyvavimas Europos kokybės universitetų EUN.TQM tinklo veikloje, kituose akademiniuose ir mokslo tinkluose (IGWT, QMOD, ICEM, Constellation of Quality ir kt.), dėstytojų įvairiapusė ekspertinė veikla, stažuotės ir dėstymas užsienio universitetuose, studentų ir socialinių partnerių grįžtamojo ryšio panaudojimas ir kt. Programos sisteminio tobulinimo eigoje formuojamos kompetencijos bei siekiniai buvo plėtojami ir konkretizuojami, atsižvelgiant į socialinių partnerių, absolventų, darbdavių, studentų ir dėstytojų pastabas, o taip pat – įvertinant panašių studijų programų vykdymo ir valdymo patirtį užsienyje, remiantis Bolonijos proceso „Tuning“ projekte suformuluotu kompetencijų sąrašu. Visa tai leido suformuoti šiuolaikinę programos kompetencijų ir siekinių sistemą, atitinkančią rinkos poreikius, Vakarų šalių universitetų praktiką ir tarptautinius susitarimus studijų kokybės užtikrinimo klausimais.
Į nustatytus studijų programos tikslą, kompetencijas ir siekinius yra orientuojamasi rengiant kiekvieną programos dalyką. Privalomi studijų programos dalykai formuoja konceptualų žinių ir gebėjimų lauką, o pasirenkamieji dalykai skirtingu laipsniu realizuoja programos siekinius, tokiu būdu studentams sudarant galimybes lygiagrečiai ugdyti specialiąsias ir bendrąsias kompetencijas. Studijų metu studentas, lankydamas paskaitas ir seminarus bei rengdamas baigiamąjį magistro darbą, įgyja savarankiško tyrimo ir praktinio žinių pritaikymo kompetencijas. KV programoje užtikrinamas teorinių žinių bei praktinių įgūdžių ugdymo derinimas visų studijų metu. Specialybės dėstomų disciplinų pratybose atliekamos ne tik verslo (veiklos) simuliacijos, bet ir atliekamos realios užduotys įmonėse, konkrečių organizacijų veiklos kokybės problemų diagnostika, kokybės auditai ir kt. Programos tikslai, numatytos ugdyti kompetencijos bei siekiniai atitinka suinteresuotųjų šalių lūkesčius, o pastariesiems keičiantis, atitinkamai koreguojami ir siekiniai. Kaip rodo studentų, absolventų ir socialinių partnerių apklausos ir diskusijos su jais, KV programos studentai įgyja svarbiausias kompetencijas, gebėjimus, būtinus dirbti kokybės vadybos profesinėje veikloje ar šios srities tyrimuose.
Atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius bei naujus globalizacijos iššūkius, KV programa sistemingai atnaujinama. Antai, pastaraisiais metais į programą buvo įtraukti tokie nauji dalykai, kaip „Organizacinė psichologija“, „Verslo procesų kokybės valdymas“, „Statistinė tyrimo duomenų analizė“ ir kt.
Magistrantai ir absolventai aikštai vertina ir neformalų dėstytojų bei studentų bendravimą, diskusijas, problemų aptarimą, programos absolventų paskaitas ir veiklos gerųjų praktikų bei sėkmės istorijų pristatymus dabartiniams studentams. Visa tai taip pat duoda vertingų įžvalgų programos tobulinimui. Kokybės vadybos magistro studijų programoje vykdomos į studentą orientuotos studijos, programa atitinka šiuolaikinius reikalavimus ir ugdo plataus profilio kokybės vadybos profesionalus ir tyrėjus, suvokiančius ir įvairiose veiklos srityse taikančius kokybės vadybos principus bei metodus, mokančius atpažinti ir analizuoti su kokybe susijusias problemas, ieškoti jų sprendimo galimybių ir įdiegti veiksmingus kokybės gerinimo sprendimus nuolat besikeičiančioje aplinkoje.
Studijų programa „Kokybės vadyba“ yra pristatoma oficialiame šios programos tinklapyje. Reta studijų programa turi individualią internetinę svetainę – tai palankiai įvertino ir auditoriai. Kas paskatino imtis šios naujovės?
Programos svetainė sukurta programos studentų pageidavimu ir studijų komiteto iniciatyva. Tinklapį sukurtas ir palaikomas savo jėgomis, daugiausia programos administratorės Julijos Šarupičiutės kompiuterinių vingrybių gebėjimų ir entuziazmo dėka, už ką Julijai esame labia dėkingi. Svetainė (http://www.kv.ef.vu.lt) funkcionuoja nuo 2010 m. spalio mėnesio, joje pateikiama mokymo medžiaga, magistro darbo rengimo ir specialybės seminaro metodiniai nurodymai, naujausi straipsniai, karjeros konkursų skelbimai ir darbo siūlymai, informacija apie programos tikslus, turinį, studijų eigą, programos dėstytojus, skelbiami vieši programos studentų, absolventų ir darbdavių atsiliepimai apie programą, taip pat numatytos ir vykdomos programos tobulinimo priemonės bei su programa susijusios kitos aktualijos. Visa informacija prieinama studentams, akademinei bendruomenei bei visiems suinteresuotiems visuomenės nariams tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje (yra svetainės versija anglu kalba). Svetainės dėka gauname užsienio partnerių kvietimų moksliniam ir akademiniam bendradarbiavimui. Nuo tinklapio funkcionavimo pradžios jį aplankė daugiau kaip 10 000 lankytojų. Svetainės dėka tampa aiškesnis dėstytojų komandos profilis (tą dažnai nori matyti stojantieji į magistrantūrą), akivaizdesnė mokymosi duomenų bazė, drąsiau išsakoma nuomonė apie programą, operatyviau galima spręsti kylančias programos administravimo problemas, padidėja programos nacionalinis ir tarptautinis pastebimumas. Taigi, svetainė yra veiksminga programos administravimo, komunikavimo ir studentų ugdymo priemonė.
Užsienio ekspertai aukštai įvertino KV magistrantų mokslinį darbą ir publikacijas. Ar sunku tai pasiekti?
Ligšioliniais magistrantų mokslinio darbo rezultatais tikrai galima pasidžiaugti – vidutiniškai daugiau kaip trečdalis Kokybės vadybos programos studentų gindami magistro darbą savo atliktų tyrimų pagrindu yra paskelbę mokslinį straipsnį ar padarę pranešimą mokslinėje konferencijoje. Galima padaryti išvadą, kad studijų metu programos studentai patys kuria naujas žinias, programoje užtikrinamas mokslo ir mokymo glaudus ryšys, o mokslo tyrimai ir jų rezultatai betarpiškai integruojami į studijų procesą. Absolventų apklausa patvirtina, kad mokslinių pranešimų ir publikacijų rengimas padeda parengti ir kokybiškesnį magistro darbą. Laukia sudėtingas uždavinys, kaip ir toliau užtikrinti magistrantų mokslinių publikacijų kiekį ir jų lygį, kai neseniai pereita prie labai intensyvių 1,5 metu trukmės studijų programų. Mat magistro darbo rengimo baigiamajame etape (3 semestre), kada ir yra labiausiai prasminga publikuoti atliktų tyrimų rezultatus, tuo pat metu vyksta ir paskaitos bei seminarai, ir egzaminų sesija. Be to – dauguma magistrantų dar ir dirba.
Kaip vertinate studijų programų tarptautinių auditų reikšmę?
Tarptautinis programos auditas ir ypač pasirengimas jam yra labai veiksminga priemonė programos nuolatiniam tobulinimui, veiklos sugretinimui, naujų idėjų paieškai, esamos būklės inventorizacijai ir programos turinio ir vadybos proceso pertvarkymui. Tobulinimo sprendimams daug vertingos informacijos ir įžvalgų taip pat teikia savianalizės rengimas, studentų formalios ir neformalios apklausos bei studijų programos kokybės vidaus auditai, periodiškai atliekami mūsų – Kokybės vadybos specialybės studentų.
„Programai vadovauja charizmatiškas lyderis“ – tai gana retas vertinimas audito ataskaitose…
Savo ypatingų nuopelnų čia aš nematau. Paprasčiausiai esu kokybės profesionalas ir dėstytojas, ir nuoširdžiai bei atsakingai dirbu šį darbą. Iš tiesų, magistro programos veiksmingas administravimas reikalauja labai daug laiko ir pastangų. Aš turiu susiformavęs ir savo asmeninę akademinės veiklos kokybės politiką, kurios visada prisilaikau ir stengiuosi ją įgyvendinti visose veiklos srityse. Ir pagaliau – aš myliu studentus ir dėstytojo darbą. Tai, matyt, duoda tam tikrą teigiamą rezultatą bei atsispindi programos vertinime.
Svarbiausia programos sėkmės prielaidą aš matau darnioje dėstytojų komandoje, kurioje pasiekta puiki praktinės ir akademinės patirties bei veiklos tobulumo pusiausvyra, ką pastebėjo bei teigiamai įvertino ir užsienio ekspertai. Beveik visi studijų programos dėstytojai yra susiję su kokybės vadybos įgyvendinimo, vertinimo, auditavimo praktika. Todėl betarpiškai yra bendraujama su socialiniais partneriais, sprendžiant realias situacijas, susijusias su kokybės vadybos problematika ir aiškinantis, kokių kompetencijų organizacijoms reikėtų ir kokias galėtų įgyti KV programos absolventas. Dauguma dėstytojų yra savo srities profesionalai, akredituoti kokybės auditoriai ar veiklos kokybės vertintojai. Apie pusę programos dėstytojų skaito paskaitas ar veda mokymus aukščiausio lygio vadovams, todėl organizacijų poreikiai kokybės vadybos aspektu yra ne tik tiriami, bet ir formuojami, tikslinami, nurodant, kokią naudą ir pridėtinę vertę organizacijai gali sukurti kokybės vadybos srities problematiką nagrinėjantis specialistas ar vadovas.
Dauguma programos dėstytojų periodiškai dėsto užsienio universitetuose, konsultuoja ir veda mokymus mūsų šalies ir užsienio organizacijų darbuotojams, yra sertifikuoti kokybės vertinimo ekspertai. KV programoje užtikrinamas teorinių žinių ir praktinių įgūdžių ugdymo derinimas visų studijų metu. Studentai ir dėstytojai daug bendrauja neformaliai, neturime „sienų“ – visi esame bendra komanda, partneriai, kolegos, augame ir tobulėjame drauge.
Programos auditoriai kaip programos stiprybę pažymėjo, kad KV programa nėra plačiai multiplikuojama kitose šalies aukštosiose mokyklose. Kokia yra dabartinė situacija?
Konkurencinė kova vyksta ir studijų rinkoje. VU KV programa įveikė savo buvusius konkurentus, ir šiuo metu Ekonomikos fakultetas yra vienintelis Lietuvoje, kuriame rengiami kokybės vadybos magistrai. Tai taip pat yra labai svarbus šios programos privalumas ir išskirtinumas.
Kokiose srityse dirba KV programos absolventai?
Išaugęs atskirų kokybės vadybos sričių ir verslo konsultacijų kompanijų skaičius bei besiplečiančios jų veiklos sritys rodo, jog rinkoje kokybės specialistų poreikis yra didelis ir nuolat auga. Organizacijos vis daugiau orientuojasi į kokybės gerinimo, aplinkosaugos, darbuotojų saugos, socialinės atsakomybės strateginius klausimus, kurių sprendimas taip pat sietinas su įvairių rūšių kokybės gerinimo veiksmais ir priemonėmis, pasiekiant daugelį įmonei svarbių interesų grupių. Vis reikalingesni darosi tokie kokybės specialistai, kurių žinių bei gebėjimų ratas aprėpia ne vien tiesiogiai kokybės vadybai priskiriamas sritis – tai ir socialinė atsakomybė, ir darnus vystymasis, ir darbuotojų sveikatos ir saugos bei rizikos valdymo sistemos. Kita vertus, tokių specialistų reikia vis daugiau, nes šie specialistai dirba įvairiose sferose: versle (gamybinėse, prekybos ir paslaugų įmonėse), viešajame sektoriuje, įvairiose ne pelno organizacijose (viešosiose įstaigose). Jie reikalingi ne tik tose įmonėse, kurios siūlo rinkai savo prekes ir paslaugas, bet ir tose, kurios teikia specifines paslaugas: verslo konsultavimo, integruoto komunikavimo, aplinkosaugos ir kt. Profesionalių kokybės žinių prireikia, komunikuojant ne tik tiesiogiai su rinka (pirkėjais ir vartotojais), bet ir su daugeliu kitų įmonei svarbių interesų grupių (darbuotojais, akcininkais, žiniasklaida, rėmėjais, visa visuomene ir kt.). Kokybės vadyba tampa neatsiejama visų viešojo sektoriaus organizacijų (mokymo institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, viešosios tvarkos užtikrinimo įstaigų, rinkos priežiūros institucijų, ministerijų ir kt.) bendrosios vadybos svarbia dalimi. Į tokius išsiplėtusios kokybės aprėpties poreikius ir yra orientuojama VU EF Kokybės vadybos programa.
Kilni kokybininkų misija ir aukštųjų mokyklų raidoje. Senieji Lietuvos universitetai per visą gyvavimo istoriją buvo ir yra inovacijų, naujų idėjų bei vertybių kūrimo ir puoselėjimo lopšys. Šiuolaikinėmis ekonomikos, mokslo ir studijų globalizavimo ir internacionalizavimo sąlygomis vertybės turėtų apimti ir vadybos, aplinkosaugos bei socialinės atsakomybės sferas. Todėl universitetams būtų tikslinga formuoti socialinės atsakomybės ir tausojamosios plėtros strategijas, diegiant įvairius išteklius tausojančią kultūrą ir kuriant institucinę aplinkosaugos vadybos sistemą. Šias vadybos vertybes ir sistemas jau yra įdiegę keliolika Vokietijos ir Skandinavijos šalių universitetų, kitos viešojo sektoriaus organizacijos. Universitetui būti „pionieriumi“ ir pavyzdžiu šioje srityje yra garbės reikalas ir aukštosios mokyklos viena iš šiuolaikinių misijų. Kita vertus, šia novatoriška veikla praplėtus aukštųjų mokyklų funkcijų diapazoną, studentai vadybos, tausojamosios plėtros ir socialiai atsakingos veiklos sampratą ir pavyzdžius mokytųsi ne tik iš vadovėlių, bet ir iš realių universitetinės veiklos ir jos aplinkosauginės kultūros pavyzdžių. Gerųjų patirčių sklaida yra ne tik visuotinės kokybės vadybos principas, bet ir vienas svarbių universitetinės misijos uždavinių. Be materialinės, edukacinės ir kultūrinės naudos, tai esminiai įtakotų aukštųjų mokyklų įvaizdį šalies ir pasaulio akademinėje bendruomenėje bei verslo pasaulyje.
Džiaugiuosi programos absolventais, kurie kokybės novacijas ir darnaus vystimosi dvasią perteikia savo darbovietėms – ar tai būtų mokesčių inspekcija, ar ministerija, ar bankas, ar kita verslo organizacija. Antai, kokybe degantis absolventas, pradėjęs dirbti aukštojoje mokykloje – uždegė ir kitus. Mokykla per porą metų įdiegė aplinkosaugos vadybos sistemą (ISO 14001), o už novacijas bei iniciatyvas socialinės atsakomybės srityje gavo nacionalinį apdovanojimą.
Ar KV programos absolventai yra pakankamai pasirengę dirbti užsienio šalyse, tarptautinėse kompanijose?
Programos absolventus noriai priima ir garsios Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir kitų šalių kompanijos. Antai absolventai dirba tyrėjais ir konsultantais Kembridžo technologijų centre (JK), DKSH (Šveicarija), Ciber (JK), AON (JAV) kompanijose, kitose tarptautinėse organizacijoje. Tai patvirtina aukštą programos absolventų parengimo lygį bei jo atitiktį pasauliniams standartams.
Kokie pagrindiniai sunkumai studentams, siekiantiems kokybiškų studijų?
Keliami aukšti reikalavimai studijų lygiui ir iki pusantrų metų sumažinta studijų trukmė reikalauja, kad studentai itin daug dėmesio bei laiko skirtų savarankiškam darbui. Išaugęs studijų intensyvumas gali lemti dirbančių studentų (o tokių dauguma) prastesnius studijų rezultatus ir didėjantį laiku neužbaigiančių studijų studentų skaičių. Iki 1,5 metų sutrumpintos studijos sudaro ne itin palankias sąlygas ir studentų mobilumui. Fakulteto ir Universiteto administracijai siūloma spręsti klausimą dėl naujų nuostatų parengimo 1,5 metų studijų trukmės magistrantams, kad jiems, esant būtinumui, magistro darbo parengimo terminas galėtų būti pratęsiamas iki 2-2,5 metų, atsisakant per šį laikotarpį studento formalaus šalinimo iš universiteto (tokia praktika yra ir daugelyje užsienio aukštųjų mokyklų).
Kokios yra tobulintinos magistrantūros studijų sritys?
Programos tobulinimas yra niekada nesibaigiantis procesas. Po sėkmingo programos akreditavimo jokiu būdu negalime užmigti ant laurų. Gerinimo krypčių matau keletą, ir ne tik tai, ką atskleidė užsienio ekspertai. Yra tiek programos lygmenyje tobulintinų dalykų, tiek ir problemų, spęstinų viso universiteto ir šalies lygiu. Auditoriai pažymėjo nepakankamą studijų tarptautiškumą. Mes kol kas negalime įtraukti užsienio studentų į KV programos studijas, kadangi neužtikriname visų programos disciplinų dėstymo anglų kalba – užsienio kalba yra dėstomos tik 3 disciplinos.
Šiuo metu KV programos ir kitų vadybos krypties programų absolventams yra suteikiamas bendresnio pobūdžio – vadybos magistro laipsnis. Programos auditoriai – užsienio ekspertai teikia rekomendaciją svarstyti klausimą dėl konkretesnio – kokybės vadybos magistro laipsnio (kokybės vadybininko kvalifikacijos) suteikimo šios programos absolventams, kaip tai yra daugelyje Vakarų šalių. Toks pakeitimas ne tik geriau atspindėtų programos turinio ir formuojamų kompetencijų realijas, bet ir padidintų absolventų konkurencingumą tarptautinėje darbo rinkoje.
VU Kokybės vadybos centrui su fakultetų administracija reikėtų spręsti klausimą, kad studentų apklausų ir dėstytojų vertinimo rezultatai bei studijų programų reitingavimas būtų prieinamas ir VU studentams. Tai aktualu tiek renkantis magistro studijų programas, tiek ir pasirenkamuosius dalykus.
Esu įsitikinęs, kad mūsų universitete yra aktualu atgaivinti „Jaunojo (ir ne tik) dėstytojo mokyklą“. Mūsų doktorantai nėra sistemingai mokomi pedagogikos ir oratorinio meno vingrybių. Jauniems dėstytojams belieka tik dvi dėstymo pradžios alternatyvos – išplaukti ar nuskęsti? Su nostalgija prisimenu prieš keletą dešimtmečių gyvavusią „Jaunojo dėstytojo oratorinio meno mokyklą“, kurią potencialiai būsimiems dėstytojams, baigiamųjų kursų studentams ir aspirantams tuo metu buvo įsteigęs mūsų Universitetas. Joje dėstė puikiai šį meną įvaldę profesionalai – teatrų režisieriai, aktoriai, advokatai ir kitos išskirtinės asmenybės. Šioje mokykloje įgyti viešo kalbėjimo ir pasirengimo jiems įgūdžiai išliko manyje iki šių dienų. Tokios universitetinės mokyklos atkūrimo idėja yra labai aktuali ir dabar, tuo labiau, kad ugdyti šiandieninių dėstytojų oratorinius ir pedagoginius gebėjimus siūlo ir VU studentai.
Lietuvos mokslo tarybai derėtų įteisinti naują akademinio leidinio statusą – vadovėlį-monografiją, kurioje atsispindėtų naujausi jo autorių tyrimų rezultatai, susieti su dėstomu dalyku. Klasikinė monografija reikalauja didelių dėstytojo pastangų ir akademinio profesionalumo siekiant tokio pobūdžio knygą adaptuoti mokymo procese ir ilgo tarpsnio nuo tyrimų užbaigimo iki monografijos parašymo ir išleidimo (tai užtrunka iki 3 ir daugiau metų, kai kurių mokslų srityje per tokį laikotarpį medžiaga spėja ir pasenti). Be to, monografija neretai yra sunkiai įkandama ypač bakalauro pakopos studentų savarankiškoms studijoms. Tuo tarpu klasikinis vadovėlis neapima naujausių mokslo laimėjimų. Belieka vienintelė išeitis – šalies mastu įteisinti vadovėlio-monografijos statusą ir tokį leidinį prilyginti autorių mokslinei produkcijai. Tai būtų akivaizdus mokslo ir studijų integravimo pavyzdys, leidžiantis operatyviai diegti tyrimus į mokymo procesą. Ne mažiau svarbus ir ekonominis šio siūlymo aspektas, nes siekiant integruoti mokslą ir studijas pagal dabar susiklosčiusią praktiką reikėtų išleisti ir monografiją, ir vadovėlį.
Gyvenimas bėga nenumaldomai – anksčiau ar vėliau turėsiu perduoti KV programos vairą į jaunesnes ir tvirtesnes rankas. Ir labai norėčiau, kad naujasis programos vadovas nebedirbtų tik visuomeniniais pagrindais, kaip kad VU yra dabar. Būtent studijų programos komiteto veiklos veiksmingumas lemia didžiąją studijų kokybės dalį, o komiteto pirmininkas turi turėti ne tik pareigas, bet ir teises (priimti į programą dėstytojus, skatinti geriausius pedagogus ir taip toliau). Programos komiteto pirmininko statusas turėtų prilygti katedros vedėjo statusui, kaip tai yra daugelyje Vakarų šalių ir kai kuriose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Reikalingi ir bendri viso mūsų universiteto studijų programų komitetų veiklos nuostatai.
English
Lietuviškai
